traidalinis

traidalìnis, -ė adj. (2) vlg. 1. šlapias, pažliugęs, pašlapęs, klampus: Traidalìnė žemė Kl. Smiltis šaltoji, arba traidalìnė, tura savė[je] daug vandens Trk. 2. kuris dažnai triedžia, viduriuoja: Ans toks traidalìnis Kl.